Alpinistas
Sudėtingiausia atkarpa kopiant į Everestą
Ar planuoji lipti į Everestą? Ar nori? o gal jau esi užlipęs?
Beveik metus susipažindamas su žmonėmis prisistatau, kaip alpinistas. Anksčiau sakydavau laipiotojas, bet supratau, kad daugelis nelabai supranta skirtumą, o skambesnis pavadinimas geriau bizniui.
Neišvengiamai ateina laikas Klausimui. Kur aukščiausiai esi įkopęs? Arba tam apie Everestą…
Nemėgstu šito klausimo, nes nelaipiojančiam žmogui trumpai ir aiškiai atsakyti neįmanoma.
Aiškinu, kad mane traukia ne aukštis, o sudėtingumas; lipimas, stačios sienos, techninis alpinizmas.
Bet naujųjų pažįstamų veiduose matau maždaug tokias mintis: “Everestas būtų jam per sudėtingas./Nerimtas alpinistas.” Arba geriausiu atveju “ai nesigilinsiu…”
Everestas
Andy Kirkpatrikas turi žavų komentarą apie lipimą į Everestą:
Everest isn’t a climb, but a walk. This usually gets the person at the other end a bit confused and flustered as they check their notes. “Yes” I usually continue “If you have to step over a dead body half way up then it’s classed as walk. On real climbs the bodies fall to the bottom”.
Kaip sako fast and light alpinizmo ribas plečiantis Colin Haley, jei į kalną gali įkopti žmogus be techninio alpinizmo žinių – kalnas nėra sudėtingas. Yra daugybė žemesnių, bet rimtesnių kalnų Patagonijoj, Aliaskoj ir tuose pačiuose Himalajuose, reikalaujančių nemažesnio fizinio pasiruošimo ir daug didesnio techninio, laipiojimo uolomis ir ledu įgūdžių, maršruto planavimo, kopimo organizavimo, sprendimų priėmimo – viskam reikalinga patirtis ir treniruotės.
O į Everestą kopia ir žmonės, kurie tik ant šlaito mokosi užsidėti kates ar naudotis žumaru. Sumoka po $40k – $100k už kopimą. Jiems nutiesiamos virvės, kuriomis gali žumaruoti, pastatomos palapinės, paklojami miegmaišiai, užnešamas deguonis ir išverdama sriuba. Nereikia nei ruošti maršruto, nei nešti svorio, belieka tik apsižioti deguonies balioną ir sekti savo sherpą.
Kartais atsiranda patyrusių alpinistų norinčių įkopti savo jėgomis, nauju maršrutu ir be deguonies balionų (kurie jau senai vertinami kaip sukčiavimas arba dopingas). Bet dėl kainos ir atmosferos jų vis mažiau ir mažiau.
Aukščiausias
Alpinizmas, kaip man patinka
Dažno “alpinisto” karjera atrodo maždaug taip: Montblanas > Elbrusas > Akonkagva > Everestas. Kiekvienam savo. Ir tokių ambicingų herojų, ofise kabinančių nuotrauką nuo viršūnės šalia nuotraukos su rykliais tik daugės. Bet man kalnai nėra varnelių dėliojimas ant aukščiausių viršūnių.
Aukščiausias nėra nei geriausias, nei sunkiausias, nei įdomiausias, bet dabar tikrai yra pergrūstas ir prišiukšlintas…
Kiekvienas į kalnus lipa dėl savo priežasčių. Everestas yra man labiausiai nepatinkančios priežasties simbolis.
Taigi
- Ar aš noriu užlipti į Everestą? – ne, nenoriu.
- Ar aš lipčiau į Everestą, jei man už tai mokėtų? – turbūt, taip. Reikia būti sąžiningu
Man patinka lipti savo jėgomis su lygiaverčiais partneriais, smagų maršrutą ant gražaus kalno.
Kai kopiu su klientais, stengiuosi mokyti, dalintis žiniomis ir aiškinti sprendimus, kad ir jie žinotų ką, kodėl daro. Netraukiu už pavadėlio iki viršūnės ir žemyn. Noriu, kad kitą kart galėtų ir patys kur nors užlipti.
Nieko originalaus šia tema pasakyti nebegaliu. Jei dar sunku suprasti mano mintis – pažiūrėk filmuką, paskaityk nuorodas, pagalvok 😉
Colin Haley apie esmę:
Mintys iš Quora
Ypač atkreipkit dėmesį į Tam McTavish atsakymus.
Andy Kirkpatrick
Laipiotojas – alpinistas tapęs rašytoju – komiku žiauriai, bet teisingai dėlioja mintis.
O ką galvoji tu? Lipsi į Everestą?
Gauk pranešimus apie naujus įrašus tiesiai į el.paštą!
Būsiu geras - šlamšto nesiųsiu 😉
Arūnas Kamandulis