Plaukus kerpuosi reguliariai, kas 6-9 mėnesius. Kartą ar du per metus apsilankau pas tą pačią kirpėją. Kirpykla man yra savotiškas atskaitos taškas pagal kurį galiu įvertinti gyvenimo progresą, pamatyti savo gyvenimo pokyčius.
Kitus gal taip veikia gimtadieniai ar nauji metai, o aš dabar supratau, kad pastaruosius savo gyvenimo metus galiu susidėlioti pagal kirpimus: apsigyniau psichologijos bakalaurą/ ruošiuosi kelionei į Patagoniją/ grįžau iš Patagonijos/ pradedu dirbti naujose pareigose…
Visą laiką turėdavau laukiančių naujų iššūkių ir galėdavau pasidžiaugti nesenais patyrimais.
Šį kartą kirpėjai neturėjau ką papasakoti.. nuo paskutinio kirpimo rudenį iš esmės niekas nepasikeitė.. Veikiu tą patį, labai kuo pasidžiaugti neturiu, didelių planų, kurie skatintų keltis anksti rytais irgi..
Ar aš grimztu į patogaus, nuobodaus gyvenimo pelkę? Darbas neblogas, pinigų uždirbu pakankamai, turiu super merginą. Ko čia parintis?
Kasdienybė užknisa. Nenorėčiau to, ką darau daryti visą gyvenimą, nenoriu to daryti ateinančius metus, nenoriu to daryti kitą savaitę. Nenoriu būti toks koks esu. Bet niekas savaime nesikeičia!
Nežinau koks mano tikslas, bet tai tikrai nėra buto remontas ar skani vakarienė…
Dabartinis komfortas stabdo mano pasitenkinimo paiešką, išryškina riziką. Kaip nepasiduoti? Kaip padaryti, kad Arūnas Nuotykių Ieškotojas nugalėtų Arūną Patogumų Mėgėją? – NEŽINAU!
Man dažnai kyla idėjų.
Vienas pamirštu, kitas išmetu, dalį jų įgyvendina kiti…
Galvodamas nieko nepasieksi – reikia daryti, mėginti.
Bet tai, ką daryti? Kokie mano tikslai? Meilė, laisvė, pinigai???
Žinau vieną – turiu judėti į priekį. Tikiuosi, kad šis blog’as yra žingsnis.
Arūnas
P.S. jei turi mintį, kuri man galėtų padėti – welcome!
Pingback: Esi tai - ką darai -- Arūnas Kamandulis -- www.painislove.ltSkausmas yra Meilė()