erdvėlaivis
Esu pasimetęs. Nežinau ką veikti, kodėl veikti ir išviso kokia prasmė? Apie savo pakibimą rašiau kirpyklos poste.
Taip atsitiko, netikėtai, bet labai laiku, kad pakliuvau į erdvėlaivį skrendantį į Mėnulį.
Projektas „Į Mėnulį“ – tai mentorystės programa, apjungianti tobulėti norinčius mokinius ir jaunus profesionalus, kurie jiems padės siekti užsibrėžtų tikslų. Siekiame suburti žmones į bendruomenę, kuri jiems padės atrasti ir daryti tai, kas juos labiausiai veža, ir tuo dalintis.
Nežinau ar esu jaunas profesionalas, bet jaučiu kad reikalo nepagadinsiu. Šis projektas tiesiog pasimaišė po kojomis ir negaliu nesudalyvauti.
Bet taigi turėsiu būti kažkokio mokinio mentorius! Kad iš manęs būtų bent kokios naudos, turiu pirmiausia atsakyti kas aš esu?
Kas aš esu? psichologas? pardavėjas? vadovas? keliautojas? tūsofčikas? laipiotojas???
Vienintelis būdas, į tai atsakyti, man rodos, yra suprasti, kaip aš ČIA atsidūriau?
Per pastaruosius dešimt metų vienintelė stabili mano judėjimo kryptis yra laipiojimas ir alpinizmas. Per daug nesusimąstęs aš prisistatau, kaip laipiotojas. Bet ar aš galiu būti tiesiog laipiotojas? ką apie mane tai pasako? laipiojimas ne profesija – tik hobis, bet tam skiriu labai daug savo energijos, laiko ir pinigų.
Nesu aš akvariumistas, nors turiu akvariumą.
Nesu aš psichologas, nors studijavau psichologiją.
Nesu aš pardavėjas, nors dirbu parduotuvės vadovu.
Nesu aš niekas kitas – tik laipiotojas.
Kelis metus lindėjau rūsy – Montis Magija laipiojimo salėje treniravausi ir treniravau kitus (pirmas mano darbas), dalyvavau Stonemonkeys projekte, įvairiuose mokymuose, mokiau laipioti kitus, organizavau laipiojimo stovyklas ir keliones, dirbu laipiotojų parduotuvėje, VISAS atostogas arba bent porą mėnesių per metus praleidžiu kur nors lipdamas – visas mano gyvenimas sukasi apie laipiojimą.
Laipiojimą geriausiai išmanau ir sugebu – aš esu laipiotojas.
Ižanginiame į Mėnulį renginyje mokiniams pasakojau apie save. Rėmiausi šia savo gyvenimo chronologija:
svarbiausi patyrimai:
- Nelankiau darželio – dienas leisdavau daugiabučio kieme, šalia esančiose kapinėse ar parkelyje. Nepripratau paklusti.
- Pirma kląsė – baisiausias dalykas pasaulyje. Susirgdavau prieš kiekvieną anglų pamoką.
- Trečia klasė – pereinu į privačią mokyklą. Kažkur dingsta stresas ir atsiranda malonumas mokytis. Matematikos pratybas spręsdavau max savaitę. Pradedu žaisti šachmatais.
- Per vienuoliktą gimtadienį gaunu akvariumą. Pasineriu totaliai! Atrandu internetą, forumus ir žinias. Valandomis siurbiu informaciją ir iš karto mėginu jomis dalintis: diskutuoju, komentuoju, vėliau rašau straipsnius, konsultuoju, kuriu tinklapį apie akvariumus. Galiausiai turėjau keturis akvariumus, viename jų – mano sukonstruota filtravimo sistema.
- Panašiu laiku mokyklos šachmatų klube nebeturiu prieš ką būtų įdomu žaisti, pereinu į Vilniaus šachmatų ir šaškių mokyklą. Suprantu, kad absoliučiai nemoku žaisti šachmatais. Kelis metus treniruojuosi, dalyvauju turnyruose ir pastoviai atsikraunu malkų.. Geriau žaisti pradedu, tik atsidūręs beviltiškose situacijose… kartais ištempiu iki lygiųjų.
- Aštunta klasė – pereinu į P. Vileišio mokyklą. Stresas grįžta! Klasė be langų, durų ir pusės mokytojų. Pragaras -> prismaugtas piktas klasiokas -> krūva gerų, nuoširdžių draugų ir tūsai ant kalnelio po pamokų. Sau padėti turiu aš pats.
- 2004 metais nusprendžiu, kad nebenoriu pralošinėti prie šachmatų lentos ir pradedu laipioti uolomis. Pradėjau Stonemonkeys projektą, treniravausi ir treniravau, dalyvavau varžybose ir prisidėjau organizuojant, dalyvavau mokymuose ir pats mokiau laipioti saugiai, buvau laipiotojų uolomis klubo prezidentas, vadovavau ir organizavau stovyklas ir keliones. Laipiojimas užvaldė mano gyvenimą.
- Įstojau į psichologiją VU. Išmokau mokytis ir plačiau mąstyti. Įdomiausia patirtis – savarankiškas darbas rašant kursinius ir bakalaurinį. Visų studijų metu dirbau Montis Magia parduotuvėje pardavėju ir daug laipiojau, kopiau į kanlus. Studijos nebuvo mano prioritetas, nors baigiau be skolų.
- Baigęs studijas visai nutrūkau nuo grandinės, jei tokia išvis buvo, gerokai pataupiau ir su Saule ir Gediminu pasivadinę Montis Magia alpinistais penkis mėnesius kopėm Argentinos Patagonijoje ir laipiojom Čilės džiunglėse. Prasmės neradau
Už įkopimus Pietų Amerikoje Lietuvos ir Baltijos šalių alpinizmo čempionatuose laimėjom pirmas vietas.
- Grįžęs tapau tos pačios parduotuvės vadovu. Naujos užduotys – nauji iššūkiai!
- Skrendu į Mėnulį.
Taip aš atsidūriau ČIA.
Arūnas Kamandulis
p.s. įsitraukimas į naują veiklą naujoje kompanijoje gerokai atgaivina! Neužsimarinuokit tarp darbo, hobio ir namų – susiraskit naujų draugų 😉